Gimtadienio šventimo prasmės beieškant [nerandant]…
Šis bei tas... Žymos: arbata, artimieji, Draugai, facebook, giminės, gimtadienis, gyvenimas, muzika, pinigai, Pridėti naują žymą, šeima, skype, sveikinimai, šventė, vakaras 2011-03-17Praeitą savaitę atėjęs ir praėjęs mano Gimtadienis privertė eilinį kartą susimąstyt kodėl žmonės juos švenčia? Paklausta ar švęsiu Gimtadienį, atsakau retoriniu klausimu: „O kam?“. Po tokio atsakymo ne vieną ir ne du kartus esu girdėjusi tokius komplimentus, kaip: „Tu keista“, „Tu nenormali“. Taigi, taigi… Ačiū už komplimentus! Jūs net neįsivaizduojat kaip velniškai man gera būti „nenormaliai“ ir „keistai“!
Pradėkim nuo to, kad Gimtadienių aš tiesiog nemėgstu. Tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl jo nešvenčiu. Gimtadienis, viso labo paprasta, eilinė diena. Tik ji primena apie tai, kad prieš n metų, būtent šią dieną gimiau ir, kad praėjo dar vieni mano šūdini nuostabūs gyvenimo metai. Šią dieną mane aplanko savigrauža dėl to, kokia bjaurybė buvau, jog per tuos suknistus metus nesugebėjau pakeisti to, ką norėjau kardinaliai keisti. Tai ką čia švęst? Kad dar vieni gyvenimo metai nuėjo praktiškai…veltui? Na, tiek to. Aš gi OPTIMISTĖ. Dar tikrai bus laiko kažką keist, sugadint ir vėl pataisyt!
Daugeliui Gimtadienio šventimas asociuojasi su būriu draugų ar visų įmanomų giminaičių suvažiavimu vienoje vietoje. Būrio draugų aš neturiu, nes visą gyvenimą vadovavausi nuostata, kad kokybė>kiekybę. Tie patys pačiausi, žino, jog šios šventės švęsti nemėgstu. Su pastaraisiais be progos galiu pasidaryti malonius pasisedėjimus prie arbatos/kavos puodelio. O giminaičiai? Va su jais - sudėtingiau… Turbūt keletas iš jų niekada nesuvoks, kad man nebūtina švęsti, kad jausčiausi laimingesnė.
Pagrindinė priežastis, kodėl nematau prasmės švęsti gimtadienio yra ta, jog jo šventimas neišvengiamai reiškia išlaidas. Kad ir kur jis būtų švenčiamas – namie ar ne namie, tai vis tiek kainuoja pinigus. Užmuškit, apipilkit benzinu ir padekit mane, bet nematau prasmės sukišti šimtus ir tūkstančius į vieną dieną, kuri po 24 valandų praeis. Juk gyvenimas po jos teka savo vaga. Ir, mano nuomone, yra daug prasmingesnių būdų pinigų panaudojimui.
Ir paskutinė priežastį, kodėl nekenčiu Gimimo dienos - žmonės, kurie pasveikina, „nes reikia“. Ačiū Dievui Facebook‘o neturiu, bet užtenka ir Skype kontaktų. „Su Gimtadieniu :)“ - sako man žmogus, su kuriuo nebendravau pusmetį. Ar jis šią progą atsimintų be Skype‘o? Kažin ar jis atsimintų mano vardą, jei jis nebūtų užrašytas. Ką jau kalbėt apie Gimtadienį. O kur dar įvairūs pažįstami, kurie pasveikina „iš reikalo“. Už tokius sveikinimus blogiau gali būti tik tai, jog nepasveikina žmogus, iš kurio labiausiai ir laukiau sveikinimo (taip, taip, ir šitaip man būna).
Taigi, kaip aš „švenčiu“ Gimtadienį? Ogi niekaip. Tiesa, vakare artimieji suorganizuoja pasisėdėjima prie torčiuko ir šampano. Kol išgeriu antrą šampano taurę, kažkas pradeda kalbėti apie politiką ir apie tai koks blogis yra Kubilius.
Ar tikrai viskas yra taip blogai? Jokiu būdu. Man malonu gauti sveikinimus iš tų žmonių, kurie žinau, jog sveikina nuoširdžiai. Malonu, klausytis tetos ir tėčio filosofavimų apie gyvenimą ar net tą patį Kubilių. Per tiek metų jie dar nepabodo… Malonu, jog žinau, kad savo santaupas išleisiu ne vienos dienos/nakties pasilinkminimui, o kelionei į Ispaniją. Malonu, kai tėtis Gimtadienio išvakarėse pasako: „O man kovo 12 daug svarbesnė, nei kovo 11“. Galiausiai, smagu dienos pabaigoje atsisėsti prie kompiuterio ir atsakinėjant bereikšmius „Ačiū“ į bereikšminius „Sveikinu su Gimtadieniu“, klausytis mėgstamos muzikos ir nuskęsti arbatos puodelyje, kuriame plaukioja atsiminimai…
“Blew out the candles on the cake
Like everything’s a big mistake…”
Rodyk draugams


2011-03-17 21:55
Gimtadienio prasmė yra pailsėti nuo suvaržymų ir dieną praleisti taip kaip nori, kitaip tariant sau - darant save laimingu. O šventimas labai priklauso nuo tavo kasdienybės, jeigu tu ir šiaip dažnai vaikštai po kavines ar vaikštai į kiną, tai aišku gimtadienio šventimas gali kainuoti (nes reikės kažko ekstremalesnio už štai kavines ar kitą). Kaip supratau tau patinka gimtadieniai, tau tiesiog nepavyksta jų gerai atšvest (būtent taip kaip tu nori). Mano gimtadienis vasarą, todėl visada tuo metu dirbu ir malonu, kad ir 23:30 gryžus iš darbo suvalgyti tortą. Suvalgyk jį ir tu.
2011-03-17 22:17
Atrodo lyg mano mintys apie gimtadienius iš mano galvos balagano būtų tvarkingai ir gražiai sugrupuotos ir parašytos čia. Ir vis tik kaip gera,jog ne aš viena tokia “nenormali”, kuri nešvenčia gimtadienių,kuriai nepatinka jų švęst ir kuri nemato prasmės nuomotis “chatą”,kad visa “chebra [ t.y keli draugai ir jų draugai ir jų draugų draugai" ]prisilaktų,nes tiesiog elementariai gaila tokiom nesąmonėm pinigų,kuriuos tikrai įmanoma žymiai naudingiau panaudot.
Tiesiog šypseną keliantis įrašas, spaudžiu dešinę :D
2011-03-18 11:46
Sutinku su kiekvienu sakiniu. Man gimtadieniai taip pat neturi didelės reikšmės.. Ir esu nekartą sulaukusi komentarų, kad esu nenormali :D Man tai patinka :D
2011-03-18 17:10
Labai patiko. Pritariu kiekvienai tavo išsakytai minčiai. Pati nemėgstu savo gimtadienio, nes tą dieną mane aplanko ne kažkas nostalgiško, panašaus į “štai, pasenau dar metais…”, bet sunkus ir Sizifo akmuo suvokimas, jog neįvykdžiau to, ką buvau sau pasižadėjusi. Žinoma, nervina ir tie dirbtiniai “skypiniai” sveikinimai. Kažkada vienas žmogus man parašė:”Su gimtadieniu, jei “Skype” nemeluoja.” Likau “apšalusi”… Dirbtinumui - ne. O ir tas gimtadienis… niekaip nesuprantu, kodėl žmonės dangstosi savo gimimo diena tam, kad ne tik prisigertų patys, bet savo sąskaita pagirdytų dar ir kitus… Pati nesu abstinentė, bet geriu tada, kai noriu, ir, manau, tam nereikalingos jokios progos - pasiteisinimai sau yra tiesiog…juokingi.
2011-03-18 18:58
O man tai visad gimtadienis laukiamas ir norimas buvo. Proga susikviest visus seniai matytus ir mylimus, kai joks “negaliu,užsiėmęs” nebegalioja. Tačiau šįmet kažkaip artėja žaibo greičiu ta 27oji, o esu panirusi į liūdesius ir apmąstymus, iš kurių kažin ar per savaitę išlipsiu, tad ir švęsti noro jokio. Niekad nesakau nei “visada” nei “niekada”.
2011-03-19 18:44
Dievinu šią Bon Jovi dainą!!! (Nors ji nėra labai populiari :D Ir kaip tu ją radai? Aš esu Bon Jovi fanė jau n metų, bet šią dainą pavyko aptikti tik per Kalėdas)
Tai va, o dėl gimtadienio - visiškai tave suprantu. Kasmet man vis mažiau ir mažiau norisi švęsti tokį tuščią dalyką, nesinori jokios pompastikos ir panašių nesąmonių. O juokingiausia, kai kiti žmonės, kuriems turėtų būt nesvarbi tavo nuomonė apie gimtadienį arba jie turėtų ją gerbti, kaltina, kad nedara gimtadienio.
2011-03-20 21:40
GTRooTube, man patinka tik ta Gimtadienio dalis, kai gaunu sveikinimus iš žmonių, kurie žinau, jog sveikina nuoširdžiai. Juk tikrai malonu, kai prisimena… Gerai atšvęsti man nepavyksta, nes kažkaip ypatingai išskirti tą dieną, kaip jau sakiau, neturiu poreikio. O tortą suvalgau visad, nepriklausomai nuo to ar jo noriu, ar ne. :-)
Chii, Ieva, Raminta, smagu, kad atsirado bendraminčių. :-)
Tiltas per amžinybę, o man proga pabūti su mielais ir brangiais žmonėmis dažnai būna ir be progos. :-)
Moksliuke, taigi, būtent taip ir būna, kad atsiranda tokių, kurie burba, jog nešventi… Ir tai labai erzina. :-) O dėl Bon Jovi dainos, tai aš irgi esu didelė jo gerbėja ir kaip reikiant “pasinešusi” ir “apsinešusi” nuo jo muzikos. xD Pamenu, perklausiau visus albumus. Būtent taip ir suradau dainą “I am”. :-)